Elegantiškas skaudesiukas. Kerta, širšė.

Oi tas skubėjimas:
Kalba - o ne spalva, pažvelgus, matant:(

Negadinkite Rados eilio-keičiant tuos skaičius net mintis kinta- jei Radasta jo nesupratot-kaip galit siūlyt kažką keisti?
Juk lyrinis asmuo kreipiasi kitą ( manau,savo mylimąją)- sutrikusią, besiblaškančią, patyrusią sukrėtimą( susijusį su lyriniu veikėju),bet kaip ir kiti jį užslapinusią.Taigi aplink -žmonės- tarsi negirdi šauksmo, nemato ašarų, negali kalbėti apie tai (septynmazgiu suraišiota kalba).Lyrinis asmuo tiki,kad ateitis neprasta, kad bus grįžimas -kai jie abu ras ,išifruos laimės ženklą:)
Taip supratau jausmų turinį aš.
Mielieji,kas jums sakė,kad nepoetiška- ne(girdėti) užverktų akių, matyti garsus,
ragauti geležį ir tt....Kokios logikos ieškote -tai kita spalva...
juk tai metonimija -vietoj žmogaus pavartota detalė : akys. Verkia žmogus ir šnopuoja nosim, vis tiek skleidžia garsus -taigi galim girdėti verkiančias akis, išvis pažvielgus į ašarotas akis ir matai kaip krenta ašara-rodos girdi slenkančio lašo garsą ( gyvatė turbūt girdėtų:)

Iš konkursui pateiktų nuotraukų dvi paliko gilų įspūdį, tik pasaga kažkaip jokių jausmų nesukėlė, bet perskaičius šį Autorės kūrinį, ji čia giliu simboliu tapo. Labai stiprus ir vientisas kūrinys.

Gilus, prasmingas laimės siekimas.
Mielas savo nuoširdumu :)

i aš cia grįžau
tas aštrias ašaralės
pasilgys
p.s. tai mano tarme :-)

Dukart perskaičiau, patiko kažkaip kitaip. Lyg pagal eilėraščio formos ar kokį kitą bangavimą. Ir pirmą kartą pagalvojau, kokios nuotraukos atsirastų improvizuojant mūsų eilėraščius nuotraukomis.
-----
P.S. Jau ir trečią kartą perskaičiau
Sėkmės.
Džiaugiuosi.

raudono purpuro daugiaspalvis, labai nevienareikšmis kalbėjimas...
G e r a s tikrumu...

Taip giliai ir taikliai, kad po šio kurį laiką negali skaityti kitų kūrinių. Kerta ten, kur skauda. Toks savas, lyg visais žodžiais persisunkiantis per odą gilyn. Ir nepaleidžiantis. Stipriai palietė.
Stiprus darbas. Ir moteriškai subtilus savo trapumu.

viena
tarp
nebegrįžtančių
laimingų – nelaimingų
gal paklydusių

su savimi
ir be savęs

NERALI VIETA..EILIUS STIPRUS, KAIP MAGNETAS IS KART PATRAUKIA..

su savimi ir be savęs-

geriau nepasakysi---

ir komentuoti neišeina...Visas sukrito sielon...

Tikras, nesusigalvotas skausmo ir ilgesio proveržis iš pačių sielos gelmių :)

Labai įtaigus eiliukas. Nepertempta, visko su saiku, - gilus ir išraiška gera.

su savimi ir be savęs... septynmazgiu suraišiota kalba... - daug pasakančios eilutės, esant toli nuo gimtos vietos, sau artimo...
Nuoširdžiai išreikštas skausmingas ilgesys su giliu tikėjimu.

* tik eilute pirma i viduriuka nepataike, nors taip irgi visai neblogai ziurisi :)

laimės simbolis
toks savas ir be savęs
vyšnios purpuruos

pradzia ir pabaiga labiausiai patiko - vaizdinga.