Bėgam, slenkam, plepam, verkiam –
Nesustojam mes laiku.
Gyvenimas vis lekia
Pašėlusio mustango kojų greitumu.
O tu sustok, savo žvilgsnį pasauliui dovanok:
Stebėk spalvas, besikeičiančias, gražias.
Ten žalias žiogas čirškia sau linksmai,
Bitelė šoka polką išdidžiai.
Vėjelis vilioja, kviečia vis tave
Į pasakų šalį
Tapt jos dalele.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-01-08 20:42:10
Žaismingai :)
Vartotojas (-a): fantasy
Sukurta: 2008-01-06 18:19:50
Vaikams šis kūrinys netinka- jie smalsūs, jie moka džiaugtis paprastais dalykais, jie krykštauja išvydę, kad ir ropojantį vabalą, tai kelia jiems smalsumą, o mums, asmenims peržengusiems vaikystės slenkstį, reiktų pasimokyt iš naivių vaikų ir sugebėti mėgautis maloniomis smulkmenomis, kurios kartu ir sudaro mūsų gyvenimą ir kuo tos smulkmenos tyresnės,džiaugsmingesnės, tuo mūsų gyvenimas gražesnis, prasmingesnis.Taigi šis darbas buvo su mintimi.
Anonimas
Sukurta: 2008-01-06 16:52:48
Gal vaikučiams labiau? :)
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-01-06 16:14:39
Šviesus, šiltas, su gera nuotaika. Puiku. Tai, ko labjausiai man šiandien trūksta. Ačiū. :)
Anonimas
Sukurta: 2008-01-06 15:56:07
:) Toks siltas eilius,,, :)