sustokite žmonės, ką darot
vanduo rankų gniaužtuose dega
geriau paguldykit į žemę
tritomius iš juodojo spalio

palaistykit vandeniu gyvu
suvalgyto obuolio sėklą
apjungs jinai deuterį, tritį
tik protis per kūną išlieka

pakelkite veidus į saulę
kodėl jinai pradeda kandžiot
gal meskime skėčius skylėtus
įšleiskim įkalintą garą

palieskite judančią žolę
kai vėjas dainuoja į plaukus
kodėl jūsų rankos netiesios
kodėl akys jau nebelaukia

laukai nusisukę raudoja
aguonom ir vystančiais medžiais
prašau - atsigulkit į žolę
pažvelkit į Kūrinio pradžią