Mano liūdesys, kaip kirminas.
Lėtai ir godžiai
Ryja.
Maitinu jį.
Atsiminimais, to ko nebėra.
Mažom viltimis to, kas bus.
Ir melancholiškom dainom..
Rangosi ir auga.
Šilko kokoną suka.
Du spindulius palieka.
Karštą vandenį.
Kai švelnios rankos.
Kokoną išardys, nuostabų audinį, kaip oras aus.
Ir skrydį drugio.
Dienos trukmės nuostabų gyvenimą.
Jam.
Su išnykimo šešėliu sparnuose.
Žlėja
2007-12-09 17:01:46
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-12-12 06:21:14
...spindulius palieka... Liūdesio prasmė. Įdomiu poetiniu kalbėjimu tai išsklaidoma.
Manau, geriausiai šiam kūriniui prie Prasmingų dienoraštinių įrašų.
Ten ir perkeliu.
Vartotojas (-a): Žlėja
Sukurta: 2007-12-09 23:22:43
Vlabur - neįsivaizdavau iš tikro, kur šitą kūrinį dėti. Jūs manau geriau išmanot, galit pasiūlyt teisingą variantą?
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-12-09 23:17:36
...puikiai...labai artimas mano sielai...pasiimu...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-12-09 20:38:44
Sakinių „trupinimas" užtikrina nuorodą į TRUMPUOSIUS ŽANRUS?