Praskrido benamių kolonos
Virš liepžiedžiais vystančių parkų,
Ir kojos rūkų, kiek per storos,
Sumindė užmigusias valtis.
O aš išėjau pažiūrėti,
Kaip sugula žvaigždės į rytą,
Kaip suvarva lietūs už klėties
Ir suteka vienas į kitą.
Žinau, grįš benamių kolonos, –
Tapytų namų neužtenka,
Juk rūko teptukas per plonas,
Ir galas jo kreivas ir lenktas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-12-05 08:31:46
Ramybe padvelkė.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-11-25 23:47:30
Šiltai ir gražiai parašytas - lyg nutapytas...
:-)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-25 14:28:14
labai patiko; toksai kaip iš čechovolaikų; rūkas ruduo, aristokratiška dvasia, nemas baltomis kolonomis; geltonas ruduo pamiškė, bet rūkas viskas iš rūko nyra;
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-25 14:13:04
Gražiai, nepaprastai sklandžiai. Ypač gerai nuskambėjo tos rūko kojos ir vienas į kitą suvarvantys lietūs.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-25 14:10:14
Apie rūkus tikri minčių perliukai... vau, kaip gražu...