Trini pasenusius,
Žaizdotus veidus,
Nugairintus ne vėjo,
O naujų akių, skruostikaulių,
Kitokios odos ir švelnesnio
Palietimo.
Prakeikimo, kuris neleidžia
Sudėliot dienas lentynon,
Ir kas metai, kas keli
Surišdamas rankas tavas
Kvatoja vis primindamas:
Esu
Ištikimiausias
Tavo
Palydovas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žlėja
Sukurta: 2008-01-05 00:08:32
Damn, kaip visad, artimai labai.
Ir stilius įdomus.
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2007-11-24 12:54:14
Gerai pradedat, jautriai, pakankamai išlaikot. Truputį užkliuvo "surišdamas rankas tavas". Minimum reiktų apkeisti vietom paskutinius du žodžius. Šiaip iš tiesų augat, gerai.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-23 21:03:44
Taip sitpriai ir skvarbiai, kad net nesinori ką nors sakyti.