Iš kur man gaut vilties?
Paskolink, grąžinsiu su procentais gerais.
Jei pasirodys dar per maža,
Ir šypsenos šlakelį dar pridėsiu.
Manai, kad tai juokai?
Oi ne, aš tik vilties vis nerandu
Ir kaip pamišėlė jos ieškau.
Na aišku, ji šalia, visai greta –
Paliest galiu jos purią galvą,
Mažytį randą rausvame veide.
Ir šypsos man ji keistai –
Jos šypsenoj aš savo vaiką pažinau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-11-17 13:22:06
tai čia juokinga ar ne? šiaip tikrai trūksta idėjos sprendimo. rašyt galit.šypt.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-17 13:05:34
a nei šis, a nei tas; toks beveik beviltiškas kūrinukas - pradia neša į satyrą, o paskui nuneša į lankas lankas žalias;
:)
Vartotojas (-a): daivulka
Sukurta: 2007-11-17 12:04:24
O randelis tikras. Vieną dieną atsirado ir niekas nežino kaip - kažkaip netyčia. Keista...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-11-17 12:04:21
Ji greta...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-17 12:02:06
šypsenėlė, puri galvelė ir rausvi skruostukai... ( o kas randelį išpiešė???) Subtiliai taip atskleista mintis - bet juk tai ir yra viltis - jos nereikia gauti, ją reikią tik semti, imti, duoti ir dalintis...