Edvinas

Santrauka:
Iš pavogtųjų dienoraščių 2007 10 18
Negalėjau sudėti bluosto, o taip norėjau miego! Taip! Vos tik užsimerkdavau, akyse imdavo tekėti vanduo, krūvos mažyčių šaltinėlių. Tas tekantis vanduo vedė iš proto. Aš taip pavargau, taip pavargau, taip pavargau. O sesule nekaltoji, gi mes visi taip išprotėsim!
      Iš tiesų jis neturėjo sesės, nei brolių, nei pusbrolių ar pusseserių. Iš tiesų dažniausiai jausdavosi nepakenčiamai vienišas ir nesuprastas, nors aplink zujo žmonės. Paslaugi besišypsanti mama, po šiai dienai mananti, kad jos sūnus uolus ir pareigingas mokinys, malonus ir dosnus tėvas, niekad neatsisakantis pavaišinti Edvino stikliuku šio to stipresnio, ir krūvos valkatų, kuriuos priimdavo paslaugi mama į savo išpuoselėtą būstą, anot jos, nes reikia padėti nuskriaustiesiems, anot dosnaus tėvo, nes ji Šventoji Motina Teresė, anot Edvino, nes nori pasipuikuoti prieš kaimynus Janusevičius. Aplink buvo tiek daug...aktorių!
      Niekas niekas nemylėjo Edvino. Nieko nieko nemylėjo jis. Visos dienos važiuodavo metų dirva lyg žalsvi, bjaurūs vikšriniai tankai. O jis buvo gražus. Šviesiaplaukis, aukštas, ryškiai žydrom akim, ne viena mergina troško jose panardyti. O jam nereikėjo  nieko. Jis mylėjo save. Narcizas, plūduriuojantis upėje su didžiuliu gelbėjimosi ratu, raudonu, ir jis niekad nenuskęs, pasmerktas žiūrėti į tobulą, nemirtingą kūną, su tekančiu vandeniu akyse ir išpuvusia, nelyg dosnaus tėvo dantys, siela.
      Pirmame aukšte suskambo paslaugios mamos balsas:
   - Edvinuli, mes turime svečių! Ateik susipažinti!- Edvinas nepaliovė visu kūnu linguoti tarytum įmantri švytuoklė. \"Prasmek su savo valkatom.\"- norėjo ištarti.\"Vėliau\"- pamanė. Susigūžė į kamuoliuką, sugniauždamas delnuose uždegtą cigaretę.
   - Per ilgai plaukėme, taikioji sesule sesulėle, per ilgai plaukėme.- palengva suvapėjo. Auksiniai plaukai prilipo prie veido. Atgniaužė kumštį. Sulankstyta cigaretė išsiraivė ant kilimo
      Kažkur kitoje miesto dalyje iš \"Sidabrinės lydekos\" baro išgriuvo dosnus tėvas su paskutiniu stikleliu baltos. Nerangiai griuvo ant sustingusios žemės. Nebeatsikėlė. Taip jam ir reikia. Snigo.
Bastet

2007-11-08 21:04:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-11-10 19:52:37

Trūksta minties nuoseklumo. Padrikas dėstymas. Gal dėl tų "šokinėjančių" minčių ir įspūdžio nepalieka. Nors gal ir buvo norėta skaitytojui daug palikti.
Vis tiek, arba išgryninti, arba papildyti reikėtų.
Pati pradžia, jei ji jau tokia, turėtų būti kursyvu.