***

Santrauka:
Ačiū Ramunei, kad šiame tekste neskamba nereikalingi žodžiai.
*
Erdvės krito
Porceliano šukėm.
Akmenį įskėlė.
*
Neužspaudei vokų –
Akys skaido
Debesų šviesas.
*
Nesisukančiuos ratuos
Laikas gliaudo
Mūsų saulėgrąžas.
*
Palesinsiu varnas –
Išminties paukščiai
Geba tylėti.
*
Nemoku iš molio
Lipdyti porceliano –
Randai grubūs.
Vėtra

2007-11-08 12:38:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): shakida

Sukurta: 2008-01-06 18:33:27

Žodžiai sukrenta vienas šalia kito kaip tikros žieminės snaigės. Audra negriauna jų darnos :]

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2007-12-30 17:11:14

negaliu užmiršti
kritusių erdvių
porceliano šukėm

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2007-11-25 18:26:29

Nemoku iš molio
Lipdyti porceliano – nonsensas

niekas to nemoka, ir nebūtina tai daryti :)))

Vartotojas (-a): Albinas

Sukurta: 2007-11-23 13:30:27

mmmmm... myliu trumpuosius žanrus. Patiko :)

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-11-12 11:55:59

Įstabūs trieiliai.

Vartotojas (-a): laukimas

Sukurta: 2007-11-10 23:15:41

įskeltas akmenėlis...

Anonimas

Sukurta: 2007-11-09 08:34:01

Patiko.Ačiū:)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-11-08 19:58:00

Subtilu. III siek tiek...?, bet:)) Geras jausmas, tvirtas trapumas, aiski mintis... nuostabiai "ipakuota" ... (tiesiog vaizdiniais bei emocija pameginau priimti).

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-11-08 19:55:12

Tiesiog priimu... :))

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2007-11-08 19:53:59

Porcelianas ir molis, trapu ir stipru. Taip plačiai apimančios mintys.
O tie paukščiai išties išminties pilni. Ir ta tyla jų kita - gili.

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2007-11-08 19:49:38

Paukščių išminties tyloje
Kalbėjosi akmuo
Su šukėm.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-11-08 19:25:34

Gili ir plati prasmė kiekviename ir visumoje. Gražu. Malonu skaityti.
Ačiū.

Vartotojas (-a): Ryškas

Sukurta: 2007-11-08 18:55:49

Gražu. Paskutinis labai geras.

juoda akimi
varnas laiką nužiūri
šukės atspindy

http://ricardo-haiku.blogspot.com/

Moderatorius (-ė): Karilė

Sukurta: 2007-11-08 18:41:28

Oooo, paskutinis posmelis - talpus.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2007-11-08 17:18:38

du paskutinieji-ypač.
Antrame:
ar ne geriau:debesų šviesą?
Trečias:
saulėgrąžų gliaudymas -įtartinas...nelimpa prie lietuvaitės įvaizdžio.
Jau geriau "valandas"...ar ką kitą...
:)

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-11-08 17:03:33

Kaip gyvenimo molio minkymas kryptimi - per randus į porcelianą...,
išsigrynina ir žodžiai į mintis - lieka tik tie, kurių reikia - s a k a n t y s.
Pirmas ir ketvirtas po pirmo perskaitymo tartum atslirus trieilius įsiskaičius jungia į visumą.
O tie išminties paukščiai...- kalba ir tylėdami.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-11-08 16:58:42

...labai visi gilūs ,puikūs...bet man ketvirtas arčiausiai sielos- labai man patinka šie paukščiai...

Anonimas

Sukurta: 2007-11-08 15:20:04

Ten kur lipdyta, randai visad lieka. Sakoma, kad prasmes kuria ir skaitytojai. Aš štai taip supratau.
Taip jis man labai patiko. Ypač apie varnas - "Išminties paukščiai Geba tylėt".

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-11-08 12:49:21

ups, ne 1. o 2.; apie lavono akis; varnos išles;
:)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-11-08 12:49:03

Iš gilių minčių blyksniukų, bet ypatingai patiko vidurinysis - apie saulėgrąžas. :)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-11-08 12:48:03

antras patiko; visus skaityti įdomu; ir ketvirtas - mokėjimas tylėti - nereiškia nekalbėjimo...;
1. ir 4.