Ausies kriauklelėj
girgžda kliedesys,
priklausantis
vaškiniui laikrodžiui,
bedingstančiam
savoj esybės būty.

Ir gavosi
jis – šimtmečio dulkės,
gal dar likutis
ištižusio
bičių darbo,
kuris irgi
kažkadanors
bus įkvėptas
kaip trupinys
Ir kažkieno
organizme
atras naują
svetingai priimto
svetimkūnio
būtį.

(kaip man kažkas primindavo: „nieko nėra amžino“)