Laikrodis tiksi. Prie durų urzgia šuo. Paliesti plūgo skambteli akmenys. Kažkur toli riaumoja traktorius, o visai čia pat, kieme, gandrai kalena snapais. Jau ruduo. Medžiai raudonuoja lyg vėjuotą vakarą besileidžianti saulė. Siauru purvo ruožu, purvinais batais iš daržo pareina mamutė. Skaidriame vandeny numazgoja raukšlėtas rankas ir iš pajuodusios krosnies ištraukia rusva pluta pasidengusį pyragą. Visa troba pakvimpa rūgštelėjusiomis mielėmis. Didžiuliu peiliu mamutė atriekia pirmąją riekę. Gabalėlis atskyla ir šiltas pyragas švelniai dunksteli į mano delną. Atsikandu. Burnoje jaučiu kiek per ilgai rūgusių mielių skonį, bet jį greitai pakeičia saldumas. Graublėtos rankos apkabina mane. Priglundu prie mamutės. Ji kvepia liepų žiedais ir medumi. O pro atvirą langą skverbias sode supuvusių obuolių tvaikas.
Dulkėmis kvepia ruduo.