. Jei būtų tūkstantis ir dar viena naktis –
                                   Aš pasirinkčiau tūkstantinę antrą...
                                 Elgiuos kodėl taip? – Nieks neatsakys,
                             Tik aš. Nes aš  – žuvis, tik išmesta į krantą.
                                        Kuo ypatingas šis gyvūnas?
                                Pirmiausia tuo, kad viskas, ko nebūna,
                                    Jis sugalvoja, sukuria ir svaigsta –
                                    Ir taip, begaudydamas orą, gaišta.
                                       Ko reikia apgailėtinai žuvelei?
                                   Labai nedaug: tik nepraeit pro šalį:
                                   Paimt akimirkai į degančias rankas,
                                Po to paleist į jos belaukiančias bangas.
Žuvis krante gyvent negali:
Taviškis gi – tik sausuma vingiuoja kelias...
                                                   *     *     *
                                     Gal kada nors užutėky ramiam
                                   Susitiksim ištroškę gėlo vandens?
Banguota gelmė ir smėlėta pakrantė:
Dvi priešingybės, susikibs už parankių.