Prisiminimuose kapstosi seni žmonės.
Rašau, kad liūdesį paversčiau ilgesiu,
Vienatvę – baimės pilnais prisiminimais...
Vanduo nutrins tai, ką parašė ugnis.
Pasigailėjimo vertas tas, kuris bijo rizikuoti.
Išgirsi savo širdį sakant:
– Ką padarei su stebuklais,
kuriuos Dievas sėjo į tavo dienų lysves?
Būsi vertas atgailos, kai išgirsi šiuos žodžius,
Kai suprasi, kad esi žmogus!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-10-16 23:41:01
visai smagiai susiskaitė. paprastas toksai, ir kartu susimąstymo ritme. trumpažanris, lyg dienoraštinis, lyg esiškas ( nuo žodžio esė) trumpažanris.
:)
Anonimas
Sukurta: 2007-10-16 20:43:43
Tarsi atskiros mintys, bet dvi paskutinės eilutės jas apjungia. Man irgi labiausiai patiko vieta apie stebuklus
Anonimas
Sukurta: 2007-10-16 19:35:00
Gilios mintys... :) ir prasmingos :) daug zmogiskumo jose..
Vartotojas (-a): Debesėlis
Sukurta: 2007-10-16 17:55:48
Is koto isverte geraja to zodzio prasme?
Na pats nelb manu,kad cia eilerastis.