Santrauka:
Klausimų man kyla daugiau, nei turiu atsakymų.
Aušo.
Oranžiniais dažais išterliotas dangus, atrodo, skleidė šilumą.
Lyg basomis kojomis atsistotum ant grindų gabalėlio, kur ką tik snūduriavo šuo.
Šilumos mažai. Bet ji jaučiama. IR skolinta.
O kas aplamai yra šiluma?
Rasa.
Žavūs, maži lašiukai nusėjo žemę.
Skaidrūs, tyri. Kaip kartais būna mintys.
O kam tos mintys?
Snigo.
O aš ėjau.
Tobulai unikalios. Unikaliai tobulos.
Gyvos snaigės.
Net kelia pyktį.
Kodėl negaliu būti tobula?
Žlėja
2007-10-12 14:35:34
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-10-12 22:52:11
Patraukiančios mintys, tik norisi grakštesnės formos.
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-10-12 20:55:36
labai įdomu, kiekvienas posmas atrodo kaip atskiras etiudas, bet kartu jie visi dera, kažkokia vos juntama gij ajuos sieja, labai geri įvaizdžiai, o ypač tas kuris su šiluma, patiko...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-12 17:31:34
...nieko nėra tobulo...tik skausmas...patiko mintys...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-10-12 14:58:49
Vis dėlto, į pirmus du klausimus būtų galima atsakyti:) Įdomiausias trečiasis. "Kodėl negaliu būti tobula?" Jei snaigė... Antrajame gražus minčių palyginimas, ne nauja, žinoma, bet, galbūt, individualiai tikras atradimas...
aplamai---- apskritai (turi būti:)