Nieko nesupratau, liežuvis jo kaišiojimas, dikcijos aparatų vienas iš pratimų, na yra senatvės nesusipratimas, vaikai kai kaišioja liežuvį, tai suaugę(jau apmirusiu dikcijos aparatu) juos varo į kaltės jausmą, sakydami, kad tai negerai, negražu, o iš tikrųjų tai gamtos postūmis, kad tarti aiškiai garsus - intuityviai, impulsyviai iš pasamonės artikuliacinio aparato lavinimas, tobulinimas. Kad ištarti gražiai tuos pačius > RLI, LRI, (skambiai ir aiškiai visokius trigarsius, visus esančius jame garsus) nors suaugę kalba, kaip karštą bulvę apsižioję, negražiai, jų dikcijos aparatas labai apmiręs, lyg paralyžuotas, jie netaria gražiai nei Ė nei O, nei P; ( jie artikuliuoja kalbėdami negražiai) , o vaikam prie viso to dar varo kaltės jausmą sakydami, kad kaišioti liežuvį, birbti - vibruoti ir burgzti lūpomis yra NEGRAŽU, NEMANDAGU;.
Tai prisiminė labai tas dalykas, "senių kvailumas" - asociacija skaitant apie senatvę ir liežuvį, jaunatvišką maksimalizmą. ( scenos kalboje, teatriniame mene žmonėms liežuvio kaišiojimas, vaipymasis nėra negražu, o dar ir naudinga, kad gražiai artikuliuoti.) Tokie marazmai.
Patiko poezija:
"Ateis lapų audra ir į mano kambarį.
Pamerksiu į vazą.
Grožėsiuos." -------------- Seneka; (nors ta minia skirtingo lygio pasauliuose vėl gi skirtinga)
Patiko tos trys jūsų eilutės, kaip poezija.
:)
Natūraliai betarpiška... Mintys kaitaliojasi lyg tų rudeninių lapų spalvos...:) Patiko, kaip netikėtai pabaiga su pradžia tarsi susisiejo... ta pačia romantika...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žlėja
Sukurta: 2007-10-10 22:15:49
Priglausiu ir skaitysiu. Kai įkvėpimo trūks.
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-10-09 21:50:31
Priglausiu apmąstymams...
Anonimas
Sukurta: 2007-10-09 21:44:18
minčių srautas,
ir, man bent jau, gan stiprus.
glaudžiu ir dėkoju
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-10-09 21:00:21
Nieko nesupratau, liežuvis jo kaišiojimas, dikcijos aparatų vienas iš pratimų, na yra senatvės nesusipratimas, vaikai kai kaišioja liežuvį, tai suaugę(jau apmirusiu dikcijos aparatu) juos varo į kaltės jausmą, sakydami, kad tai negerai, negražu, o iš tikrųjų tai gamtos postūmis, kad tarti aiškiai garsus - intuityviai, impulsyviai iš pasamonės artikuliacinio aparato lavinimas, tobulinimas. Kad ištarti gražiai tuos pačius > RLI, LRI, (skambiai ir aiškiai visokius trigarsius, visus esančius jame garsus) nors suaugę kalba, kaip karštą bulvę apsižioję, negražiai, jų dikcijos aparatas labai apmiręs, lyg paralyžuotas, jie netaria gražiai nei Ė nei O, nei P; ( jie artikuliuoja kalbėdami negražiai) , o vaikam prie viso to dar varo kaltės jausmą sakydami, kad kaišioti liežuvį, birbti - vibruoti ir burgzti lūpomis yra NEGRAŽU, NEMANDAGU;.
Tai prisiminė labai tas dalykas, "senių kvailumas" - asociacija skaitant apie senatvę ir liežuvį, jaunatvišką maksimalizmą. ( scenos kalboje, teatriniame mene žmonėms liežuvio kaišiojimas, vaipymasis nėra negražu, o dar ir naudinga, kad gražiai artikuliuoti.) Tokie marazmai.
Patiko poezija:
"Ateis lapų audra ir į mano kambarį.
Pamerksiu į vazą.
Grožėsiuos." -------------- Seneka; (nors ta minia skirtingo lygio pasauliuose vėl gi skirtinga)
Patiko tos trys jūsų eilutės, kaip poezija.
:)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-10-09 20:23:00
Natūraliai betarpiška... Mintys kaitaliojasi lyg tų rudeninių lapų spalvos...:) Patiko, kaip netikėtai pabaiga su pradžia tarsi susisiejo... ta pačia romantika...