Explicite*

Kai "žiauriai" nesiseka, nėra ko apkaltinti ar į ką mesti plytą, visų telefonai išjungti, o draugai pavargę  Tave išklausyti, šeimą pjauna etinių įsipareigojimų ir socialinių ryšių neurozės, išgirsti vienintelį -  "ką padarysi, gal rytoj tave mylės".
Tiek to sveiko gyvenimo.

Kai bejėgiškai siekiame pakeisti išorinį pasaulį, mums snobiškai atšaunama: "Pakeisk save, ir pakeisi pasaulį".
Toks aktas ne tik nesukeltų jokių objektyvių pokyčių išoriniame pasaulyje, dargi sukurtų subjektyvaus tariamai kitokio pasaulio išgyvenimo iliuziją, kai objektyvių pokyčių išorėje nebūtų pasiekta.
Snobiškas imperatyvas "Pakeisk save, ir pakeisi pasaulį" yra šlykštaus konformizmo aktas.

Posakis "(Pa)keisk požiūrį į gyvenimą" yra bevertis: tik reflektuodamas patirtį per gyvenimą (laiko, slinkties sąlyga - sic!) žmogus geba keisti pažiūras.
Galimos sąlygos prasmingai refleksijai:
1) nuolatinė intelektinė savišvieta;
2) nuolatinė gyvenimo būdo kaita.

Gyvenime pasirinkau proto, o ne jausmų primatą; išėjimą į proto rimtį ir religinę sublimaciją - auką, savaime vertesnę už gyvenimą tarp dviejų.

* lot. aiškiai, išplėstai.
Velvet

2007-09-29 19:17:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Velvet

Sukurta: 2007-09-30 15:37:19

Dėkui už pastabas, Tikras Dearni. Vertinu.

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-09-30 14:03:58

Įtikinamai ir suprantamai dėstoma filosofine tema. O svarbiausia - ne bukai ir paviršutiniškai. Tačiau, aišku, norėtusi ilgesnio kūrinio, kur būtų dar gilesnė nagrinėjamų dalykų analizė ir kita, kas papildytų dabar esantį karkasą. Na, tuomet kūrinys taptų panašus į traktatą su dabar neįžvelgiamais intarpais.
Kita vertus tokio turinio darbų svatainėj trūksta, tad kiekvienas pasirodęs tik praturtina...

Vartotojas (-a): Velvet

Sukurta: 2007-09-29 21:15:35

Ačiū, kad diskutuojate :)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-09-29 20:25:23

Nebūtina keisti požiūrio į pasaulį užtenka keisti santykį į savo "žiauriai nesiseka". ir požiūris į gyvenimą kis laiko tėkmėje, o išprotauta protu bet neišjausta jausmiškai bus tik supratimas dalyko, tačiau tai ne suvokimas, tokie supratimai tai tik schemos. T.Y. Hitleris buvo įstojęs į dailės akademiją ir tegul jis žinojo
dailėje dėsnius kompozicijos, spalvos, (o žinoti neužtenka, vis tik reikia jausti toną kompoziciją) jo darbai buvo sausi, o toną reikia jausti, tai jau ne proto darbas. Idealiai jautė toną P.E. Repinas. To neduoda protas
tik protas, turi būti išugdyti ir jausmai - pojūčiai, kitam tai duota, t.y. iš gamtos jau taip, bet vis tik praktikoje tai ugdosi. Na o jei pasirinkti tik proto primatą galima tapti ir fanatiku, žiauriu "svieto lygintoju" gal net diktatoriumi. Dažniausiai taip ir atsitinka jei yra tik sausas protas, jis yra despotas, o žmogus turi kur kas daugiau nei protą, kurį beje taip pat įtakoja jausmai, net gi tas pasirinkimas, pasirinkti tokią primatą kokią pasirenki vis tik nulemia jausmas, kad pasirinkti protą o ne jausmų primatą. Man atrodo, kad pasirinkti pusiausvyrą tarp jų ir konkrečioje sferoje, kuriai esi sutvertas ( jei atrandi save, ir jei laike tai nei per vėlu, nei per anksti (kuriame esi gimęs) yra šis tas daugiau. Na ir jei jau pasirenki protą, tai tikrai pasirenki ir jausmus, jie taip pat tenai ( pavyzdys su pačiu pasirinkimu jau tai byloja) jie neišskiriami, bet prote yra ir Intelektas, tai kiek atsiriboja nuo jausmų, vis tik jo vystymąsi įtakoja protas, o jis veikia kartu su jausmais.
Kaip tai beatrodytų paradoksalu, kadangi protas - intelektas yra ribotas, ten kur prasideda intuicija - vadinamas šeštasis pojūtis ten veikia jau ne intelektas.

CITATA: > "Gyvenime pasirinkau proto, o ne jausmų primatą;" ---- manau, kad vienas be kito (protas be jausmų, ar jausmai be proto) yra beverčiai lyginant kai jie yra darnoje.
Čia į pasakytą, o šiaip skaityti buvo įdomu. Jis turi agresyvoko t.y. pretenzingo tono, tokio konfliktiško atspalvį, tačiau kalbama jame įdomiai, vis tik tame atspalvyje kažkas slypi, lyg kova citata: "Snobiškas imperatyvas "Pakeisk save, ir pakeisi pasaulį" yra šlykštaus konformizmo aktas."
O čia panėšėtų noras keisti pasaulį, Hitleris ir tai darė. Nežinau, gal jus žavi pasaulio keitimo idėja, t.y. visiškai jį sugriaunant statyti kitą, bet tai daroma ne griaunant. PASAULIS KINTA, jis tobulai sukurtas, viskas kas netobula išlenda žmonijos klaida kaip taisyklė ( žmonijos veiklos klaida, kuri buvo padaryta žmonijos veikloje, o kaip netobula įvardiname mes, žmonės savo protu, tai atsitinka keičiant pasaulį, darant jį tobulesniu nei jis sutvertas, bet pirmiausiai žmogaus smegenys yra sutverti ne žmogaus, o kiek jie toliau kinta tai evoliucija, kažkada buvo du žemynai, dabar jau septyni. Tai evoliucija.
citata: "Kai bejėgiškai siekiame pakeisti išorinį pasaulį, mums snobiškai atšaunama: "Pakeisk save, ir pakeisi pasaulį".
Toks aktas ne tik nesukeltų jokių objektyvių pokyčių išoriniame pasaulyje, dargi sukurtų subjektyvaus tariamai kitokio pasaulio išgyvenimo iliuziją, kai objektyvių pokyčių išorėje nebūtų pasiekta.", tačiau kartais reikia gintis, kad išlaikyti savo, tai toksai tonas irgi gali atsirasti, ir agresyvokas, ir pretenzingas. ĮDOMIAI ČIA SUSISKAITĖ, šiaip viskas trumpai, glaustai, su filosofiniu potėpių, bet tam filosofiškumui trūksta kalbėjimo tono, t.y. jis agresyvokas, bet jokiais būdais ne agresyvus.
mintys įdomios, pamąstymai, viskas šiek tiek šlapiu atrodo ir nėra užsižaista per daug, įmantriais žodeliais, o tai gerai. ( tai atrodo jūsų silpnybė, jūs juos mylite.)