Santrauka:
Santraukų niekur nereikia
Išėjusių pavasarių vaikystėj
Neprikelsiu…
Kažin kiek šauksiu, lauksiu
Ar kažin kiek gyvensiu…
Tu vardą prisimink,
Kaip burtą pakartok,
Tik man ženklai vis vien –
Krauju ant sielos šoks.
Užgniaužtas delnuose
Uždus naivus drugys.
Tu pasaka tikėk –
Kai nieko nebeliks.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-09-25 22:51:12
dienoraštis labiau, sentimentaliai saldus,
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-09-25 21:24:30
Užstrigo vienintelė eilutė "Krauju ant sielos šoks." Mano mintys nelabai kaip rikiuoja šią mintį. O visa kita - tyra, gražu, lengva nors ir liūdna.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-25 19:33:25
Vaikystės ilgesys. :) Gražu.