Link kažkur

Speigas.
Einame. O kojas be galo gelia.
Bet mes stiprūs!
Ar ne?..

Skausmo mes nebijome.
Nei Tu, nei aš.
Todėl mes vis einame, einame...

Žinome, kad yra kažkas, ką reikia pasiekti.
Būtinai reikia, gyvybiškai...

Kartkartėmis sustojame.
Pailsime.
Pirmieji sustojimai – sustojame kartu.
Pailsime.
Skausmas aprimsta.

O tada... Vėl.
Einame.

Tau skauda. Tu stiprus.
Bet, vis dėlto, nemėgsti, kai skauda...

Todėl vis stabteli.
O aš einu.

Pasiveji mane. Bet atstumas tarp mūsų vis didėja.
Aš noriu eiti.
Pasilikčiau, palaukčiau Tavęs...
BET.
Atleisk. Man reikia eiti...
Žlėja

2007-09-24 20:39:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gurgulyte

Sukurta: 2007-09-26 22:12:35

per daug kartojami tie patys žodžiai, dingsta melodiškumas

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-09-25 05:50:53

Pradžia - ėjimas per sunkumus kartu, esant nevienodom prigimtim, kantrus palaikymas, jautrus supratimas. Ir tai išreikšta tuo ištemptu ėjimu. Pabaiga - netikėta, staigi jausmo permaina, pasidavimas, neištvėrimas, nesusitaikymas... Įdomus, bet, vis dėlto, kažko įtaigiau stipresnio norėtųsi būtent prieš tą pabaigą.

Vartotojas (-a): gungnir

Sukurta: 2007-09-24 21:43:24

kažkoks skaudokas.... " Atleisk. man reikai eiti" Nutinka...

Anonimas

Sukurta: 2007-09-24 21:38:37

retkarčiais kažko per daug.