***

Rudens melancholija
Į mano vienatvę
Braunasi tyliai:
Gula ant žemės
Lapai apmirę,
Atsisveikina paukščiai,
Kapoja voratinklius
Ašmenys šalto lietaus…

Skverbias pro plyšį
Naktinio žibinto spindėjimas,
Tarp nuorūkų dūsta
Žvakės virpėjimas,
Ant lūpų ištirpsta
Raudonas vynuogių lašas -
Taurėj paskęsta žodžiai:
Kalbėti nenoriu,
Akimirką tamsią
Tylėti noriu…

Verkia be žodžių pavargus širdis -
Liūdną jos dainą nusineš šiaurys…
pantera

2007-09-19 12:14:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-09-19 19:46:08

jausmingas kūrinukas, na man ir atrodo kad paskutiniu dviejų eilučių nereikėtu, šitaip paliktumėt truputi daugiau laisvės skaitytojo fantazijai. O šiaip pritariu Barabui neblogai pavykęs darbas .

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-09-19 16:27:48

Pabaigos dviejų eilučių nereikėjo. dabar tarsi dvi pabaigos. O šiaip neblogai:)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2007-09-19 14:54:27

Pasiimti negaliu-gaila-...archyvuotas

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2007-09-19 14:52:45

Patiko;Pasiimu.AČIŪ

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-09-19 14:49:57

Šaltoka rudens melancholija... :)

Anonimas

Sukurta: 2007-09-19 12:43:07

melancholija. išties.
pirmas ir antras gan kategoriškai skirtingi, tad
gal kip tik reiktų jos atskirti visai?