Santrauka:
Bėgame... lekiame, nematome, dažnai nejaučiame... egzistuojame – vegetuojame, pamynę prigimtinį jausmą Gyvybei.
...
karštine tapus kelionė
besitęsiančiais labirintais
pradžia – pabaiga
fokusuojančiuos
veidrodžių žvilgsniuose
išblukę vaizdai
daužo
skandina
tiesas
jutimus
duonos riekė
pelija
---
žemė priima
tyliai
radaa
2007-08-31 16:37:55
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-09-01 10:03:25
Pabaiga labai jauki.
Patraukė akį.
Patiko.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-09-01 07:13:20
Vaizdžiai sutelktai ir gyvai atspindintis nūdienos gyvenimo tempą ir jo išdavas...tempą, kuriam dažnas tiesiog priverstas paklusti...Ir labai taikliai tarsi atvedantis į pamąstymą - ...ar verta...taip skubėti...:)))
Patiko.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-09-01 00:37:30
Viskas gerai, taip ir turi būti - "pelija". :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-08-31 21:16:22
ach, klaida isivele... "pelyja" manyciau turetu buti... pasitaiko...atleiskit:))))
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-08-31 20:59:32
Paskutiniai šeši žodžiai ...skausmingi.
Anonimas
Sukurta: 2007-08-31 19:32:55
Labai išraiškingos mintys,
prilygstančiuos tavajam bėgimui :)
Labai gražiai nuskambėjo pabaiga reziumuodama visą pamastymą.