Baltuok

Santrauka:
Baltam prisipažinusiam,
nuo nepripažinto balto,
visai baltai prabilusiam
už baltus jau išbalusius
Nejaugi tikrai aš suviliojau angelą,
Visai to neketindamas daryti,
Nejau aš padariau kažką ypatingo,
Kai stengiaus elgtis taip, kaip visada...
(Ir nesistengiau būti toks, kaip visi kiti).

Nejau yra kažkas žavingo ir neįprasto,
Kai traukia atstūmimas šiurkštumą,
Kai nekreipiama dėmesio į skirtumus,
Mintim susivyniojama lyg sruoga lietuje (ašarose).

Dabar, kai tapo taip madinga net kine
„Naikinti angelus“ net rampų šviesoje,
Sakyk, kuo nusidėjo ta sapnų palėpė
Ant aukšto ten, šventam Pagulbyje.

Papasakok, kas atsitiko dar, kai trūko sąmonė,
Nepamenu – tur būt buvau toli – sapne,
Neužbaigiau klausyt mėnulio pasakos,
Pasiglemžė ją saulė ir paslėpė rūke...

Juodam sapne aš kopinėjau mėšlą (medų)
Ir žalią kūdrą siūliau išvalyti be talkos,
O marškiniai vis gėrės prakaitu,
Kiek stengiausi, netapo jie balti...

Gal būt per daug mačiau aš juodo,
Žiūrėdamas į viską tik baltai...
Seniai aš sau jau daug ką uždraudžiau,
Gali ir netikėti, bet kentėsi tik pati...

Jau niekad aš neprisipažinsiu kaltas...
Neklausęs angelo ar velnio, ar mūsų Tėvo,
Dabar tikiuos savom jėgom atgimti iš naujo,
Nepyk, jei kreipsiuosi į tave – Baltas...*

* Jūsų vardas. Pvz.: Angelas, Medis, Vynas, Debesėlis ir t. t.
Baltas lapas

2007-08-30 00:13:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-08-30 23:19:17

Prašai papasakot, kas atsitiko dar???
Bandau prisiminti dabar:
Pavėlavai Pagulbin atvykti laiku
Tad įspūdžių mažiau turi visokių...
Iš kur tiek juodo pamatei,
jei jau į viską žiūrėjai baltai? :)
ir kas per grasinimai pikti:
"Netikėsi, kentėsi pati..." -
Pagulby buvo tikrai nuostabu:
Tiesiog - trūko to, kas būtų kartu... :)
ir dabar improvizacija po * ženklu:
Baltas Angelas ant balto Debesėlio
Žiūrėdamas į baltą Medį baltą Vyną gėrė...
Visi šie baltieji nepyko tikrai -
Kad į juos kreipeisi baltai... :)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-08-30 12:24:50

Vakarykščio jūsų kūrinio pirmi du posmai, kaip kūrinys. Gražus. (bet tik du posmai)
O čia toksai kalbėjimas, monologas. Proziška, vos ne asmeniška, jei tai būtų kokia eiliuota pjesė, ir fragmentai iš jos, bet vis tik kaip kūrinyje, būtų daug tuščiažodžiavimo. reiktų labiau koncentruoti mintį, o gal geriau rašyti prozą, literatūrinis laiškas.
vakar du posmai pirmieji jūsų kūrinio, tikrai neblogas kūrinukas. ( mano nuomone)

Vartotojas (-a): debesų piemenaitė

Sukurta: 2007-08-30 11:16:47

Aš vaikščiojau nakčia po rojų -
Sapnus rinkau pabėgusius slapčia.
Ir sugrįžau su saule. Pagalvojau -
Juk žmogiška užmigti nejučia.

Ir sėdėjau tąkart ant ežero,
Ne prie jo, ne jame, o viršuj.
Stebėjau šypsantį debesį,
Ne danguj, ne ore. Tavo viduj.

Jis baltavo lyg vatos gumulėlis
Prisijuokęs iš kūdrų žalių.
Juk mačiau - tai Tavo sielos šešėlis.
Genu jį nuo baltų angelų.

Ir neprašyk, nelaikysiu sekundei,
Gyventi žemėje turi.
Pakilt it Feniksas į naują būtį,
Tikėti žmogumi. Gali?

Ir neskaudės - žaizda sugis,
Ruduo nuplaus rytojų.
Nemoku blevyzgom kalbėt -
Sugrįžtu į savo rojų.

O tu rašyk, galbūt skaitysiu tyliai
Kai vėl pareisiu į namus.
Galbūt atrasiu atsaką tai dainai,
Kurią išgirdo ir dangus.

Ir pažadėk, jog kai sugrįšiu - tu būsi tyras,
Išbales nuo pamirštų angelų,
Rymąs po baltaja liepa,
Su balto vyno gurkšniu.

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2007-08-30 07:13:22

Pašonėj juk skauda tik tada,
kai šonkaulį sau išrauni su mėsa,
ir žmogų sau vaizduotėje susikuri
kurio taip lauki, o iš tikro jo nėra...

Vartotojas (-a): debesų piemenaitė

Sukurta: 2007-08-30 01:10:05

Balta žolė tyliai pražilo,
Aš tipenau stiklo rasa.
Neklausk, brolau, kas ten įvyko,
Sapnuok, te mėnuo nešasi raudas.

Ir kreipkis į visus pabalusius,
Išblukusius iki žiemos dienos.
Jei kažkuris padės atgimt iš naujo
Gyvenk. Pamiršk kas buvo iki baltumos.

Aš Tau sakiau: jei reikia rankos
Ji ištiesta, tiktai pasiek.
Ne marškiniuos baltuoja siela –
Mačiau, jutau – tikėk.

Aš išvažiuoju jau į šventą kraštą,
Kur mintys nuplautos audrų.
Kur vėjai pakampėmis staugia
Ramybės ieškoti skubu.

Lankysiu tave, mano broli,
(juokingai kreipiuos į Tave)
Mintim ir darbais, gal ir žodžiais,
Pažvelk į dangų, jei noris –
Šypsosiuos, nors skauda pašonėj.

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-08-30 00:33:24

Vėl prisiminimai apie Pagulbį, o kūrinyje ne šiaip bukai perpasakojami įspūdžiai. Tuo jis ir įdomus, kad esama slapto užtaiso, su prasme.

Anonimas

Sukurta: 2007-08-30 00:22:25

Paskaičiau ir supratau, kad jūs čia su kažko vedate grąžęs poetines diskusijas. Labai mielas bendravimo būdas, o to pačiu ir kūryba :)
Tad daug jums kūrybinės ugnies, be dūmų :)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-08-30 00:22:13

...įdomus kūrinys...man jis tikra mįslė...ir tai žavinga...