Santrauka:
Truputėlį banalus ir sentimentalus ir toks, na kažkoks...
Aš nenoriu Tavo rudens. Lietumi sumirko blakstienos:
Nutekėjo daugybė vandens, Tavo balso neatmena sienos.
Aš nenoriu Tavo žiemos. Ledo gėlės pražydo ant lango:
Juk žinau: drauge niekados nepažvelgsim į sningantį dangų.
Aš nenoriu pavasario Tavo. Skyla ižas trapus ant balutės:
Tą nutolstančių žingsnių aidą atkartoja vis vakaro rūkas.
Padalinti per pusę pasiryžčiau vasarą aš –
Sau palikus tą dalį, kurioje nėr Tavęs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-21 22:05:13
...skausmingas , brandus ir šiltas savo atvirumu...gražus kūrinys...
Anonimas
Sukurta: 2007-08-21 20:58:07
Nuoširdus kalbėjimas ;)
Bet kai pabandžiau skaityti keisdama žodelį „ nenoriu „ į „ noriu“, tai mane dar labiau sudomino,.... sujaudino .
Galima suprasti dviprasmiškai ; kaip širdgėlą ir kai kažkam tai pyktį .
Graži ir įdomi minčių išraiška.
Vartotojas (-a): ebola
Sukurta: 2007-08-21 12:51:17
Skaudūs išgyvenimai. Taip gimsta poezija :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-21 09:41:20
sentimentalokai skaudus, vertėtų įprasminti kiekvieną žodį, tuomet būtų patraukliau,
dabar tai kaip dienoraštinis variantas atrodo.
Anonimas
Sukurta: 2007-08-21 09:19:11
Skelt per pusę pasiryžčiau vasarą aš –
Sau palikus tą dalį, kurioje dar truputis Tavęs
Gražu tikrai
:)
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-08-21 00:48:09
Nenoriu pykčio ir ... man,
išsižadėtos vasaros
Su niekuo jos nesidalinsiu
palik ramybėj pasaką
Nepyk jei į pyktį
teatsakysiu - gėriu,
ir ne todėl kad jo,
per daug turiu...
Apsidairyk - pasaulis
per daug jo prisigėręs,
o aš išsiblaivyt turiu,
Nuo Tavo metų laikų...
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-08-21 00:42:21
Ot ŠAUNU ;) nerandu aš Tau žodžių kitų, su Tavim, Angele, iš ties smagu, pakeliaut kitu laiku... Tiesiog PUIKU... :)