Pyktis

Aš būsiu dalele tavo vienatvės,
Kuomet ims alsuoti rudeniu gatvės.

             Aš būsiu našta ant tavo pečių:
             Ateisiu kasnakt pjaustyt tavo minčių.

Aš būsiu vaiduokliu kitų veiduose:
Pamišimą vien savo regėsi juose.

             Gal banalu sakyt, kad viskas grįžta su kaupu:
             Man skaudėjo vienai, tau skaudu už abu.

Tie žodžiai, kuriuos man tarei – purvini.
Patikėk: jie sugrįš atgalios kruvini.

             Dabar aš – karvedys mūs sugriauto miesto,
             Todėl ir neleisiu net mintyse manęs liesti.
Besparnis angelas

2007-08-19 20:23:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2007-08-19 22:02:14

Negaliu neperskaityti Jūsų eilių, mielas Angele, ir čia aš nustembu - pyktis ir Tu, uždaryti abu ..."eilėraščio narvą drauge" su skausmu...

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-08-19 20:39:41

koks jis man su humoru tas jūsų. žinote Besparni_angele, paskaičiusi jūsų komentarą po vienu Barabo kūriniu - proza, (man pasirodžiusiu dienoraštiniu įrašu) pagalvojau, kad jums sektųsi sklandžiai
humoro žanre, ir proza. ( ten kur "svarbu, kad ūsai į lėkštę nekrenta, ir džiaukis.") linksma buvo skaityti tą komentarą kūrinio kontekste. tai šis man irgi kažkoksai visiškai ne pyktis. Šaunus ir linksmas.
:)

Anonimas

Sukurta: 2007-08-19 20:34:01

Tikrai grįžta su kaupu.. Bet gal autorė tik eilėse šitaip pyksta :)