Dėkoju už eiles

Dėkoju už valandas dienų pilkumoj,
Už vėtrą širdy ir už švelnią gaivinančią dainą.
Dėkoju už tai, kad buvai ir esi,
Ir už skaidrią pavasario gaidą.

Pasauly gyvenam tokiam kaip visi
Gal kartais užmirštam kas esam,
Bet tai vien tik mūsų dienų skambesys:
Neramūs, jauni, išsiblaškę...

Sakykit ką norit, mes paukščiais pavirtę
Skrajosim tenai, kur nebus baisu kilt.
Pasauliui sušukę – gyvenam ir einam
Išeisim i naktį žvaigždžių pasitikt.

Dėkoti norėčiau už daug ką tau tyliai,
Bet tarsiu vienintelį ačiū -
Dėkoju širdingai už naktis be miego,
Kurias naujoms eilutėms nejučia paskyriau.
Heart

2007-08-10 18:54:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Heart

Sukurta: 2007-08-10 22:57:57

Labai dėkoju,suprantu kad gludinti dar reikėtu, todėl pasiūlymus mielai priimsiu, jei tik beskaitant kamnors gims mintelė kaip kažką gražiau pasakyti ;)

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2007-08-10 21:59:07

Toks vėjo gūsiu plevenantis, gaivinantis. Gal tik, mano galva, kai kurias eilutes reiktų dar truputį pagludinti

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-08-10 21:09:39

Labai nuoširdžiai, aiškiai, šiltai ir paprastai... paskutinis posmas pats jautriausias, tik kažkaip ritmiškai nesuskambėjo. Tačiau ir pati įsitikinau, kad kuomet kalba širdelė - ritmai, metrai, kirčiai kažkur dingsta... gražu, nors ir asmeniška :)

Anonimas

Sukurta: 2007-08-10 19:42:50

Labai asmeniškas.
Geriau dienoraščiui tokius palikti.
Nors visi tave supras, jei nepaliksi - išgyvenom(-am) tai vis dar.