Aš nepamiršiu niekad
Paukščio skrydžio,
Ir rudenio žiedais kamšyto miego,
Ir sapno,
To kuris kartojas
Kaip saulės šypsena kas rytą.
Aš nepamiršiu niekad
Jūros gelsvo smėlio
Ir kopų pajūrio,
Kur vaikšto vien įsimylėję.
Aš nepamiršiu ir dangaus žvaigždėto,
Rugpjūčio naktį kviečiančio mylėti.
Sakyk,
Ar niekad nepamirši
Kai mokei, kaip paukščiu pakilti.
Sakyk,
Ar atminimų skrynioje ilgai laikysi
Tą žodį vieną kartą tyliai pasakytą?..
Heart
2007-08-09 00:05:40
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-08-10 18:38:43
Tyru jausmu sušildytos, skaidriai pakylėjančios eilės, kaip ir patys atsiminimai, tokie tikri ir nuoširdūs...
Anonimas
Sukurta: 2007-08-09 19:59:20
Pirmas posmas labiausiai patiko. Sėkmės :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-08-09 19:23:18
„Aš nepamiršiu niekad...", „Aš nepamiršiu niekad...", „Sakyk, / Ar niekad nepamirši" – įdomūs prisirišimai, ir tikrai nemanau, kad būtų sąmoningomis stiliaus blogybėmis.
O skyryboje Autorei reikėtų būti nuoseklesnei ir pataisyti klaideles.
Kūrinėlis labai net neblogas.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-09 12:34:23
Pirmas posmas labiausiai. Kiti du jau daugybę kartų girdėti.