Kuriant sapną

Išskleidžiau sparnus, atsispyriau nuo žemės, plunksnomis paliečiau žolę ir įkvėpiau oro. Išplėšiau širdį ir įsmeigiau giliai į dirvą, o jos dvokas persmelkė visus pojūčius ir štai – aš TAI padariau. Esu laisva, sumindyta, pasėjusi, paslėpusi jausmus giliai. Joks karštis neištirpdys, tą ką paėmiau į rankas. Lava neužgniauš kvapo, o ritmingais atodūsiais iš lėto skaičiuosiu valandas. Kiek dar liko? Kiek dar šoksiu aukštyn, skaičiuosiu žvaigždes, mylėsiu vienatvę...
Juokas kutena ašaras... Negaliu susilaikyti...
rainiukee

2007-08-07 00:58:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-08-07 10:54:22

Vis apie tą patį.
Vienatvės nereikia mylėti. Ji arba yra, arba ne.
Daugtaškius sumažink:)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-08-07 00:59:54

"Juokas kutena ašaras" - keistai įdomi mintis :)