Prie kavos

Kas rytą prie kavos skaitydavau tavo laiškus:
„Mieloji, aš grįšiu, palauk.“
Sakei, kad myli, kad svajoji, kaip liesi mano plaukus.
Negalėjau tikėti, nors labai norėjau
Ir iš tavo sakinių stačiau degtukų namelį.
Nors tai nebuvo man pilis,
Aš laukiau. Kalbėjausi su Vėju –
Jis pasakojo apie tave,
Sakė, kad gyveni vien manimi.
Melavo, bet ne Vėjo tai kaltė,
Juk serenadas jam diktavai tu.
Netrukus gavau paskutinę telegramą, kad tavo traukinys rytoj.
Ir grįžai, tik mieloji jau turbūt nebe ta.
RisingSun

2007-08-05 15:22:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-08-06 09:11:13

Paskutinis sakiys iš kažkokio eilėraščio perfrazuotas, tik, žinoma, nepamenu, iš kokio.
Šiek tiek nesutvarkytas, man stringa nevienodas eilučių ilgis, striginėjantis ritmas.
Pati mintis labai įdomi.

Vartotojas (-a): gungnir

Sukurta: 2007-08-05 19:20:41

Visa istorija čia sutalpinta.

Vartotojas (-a): Pilvotukas

Sukurta: 2007-08-05 18:58:21

one way ticket

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2007-08-05 15:54:29

Tokia gera mintis, bet rūbelis skurdokas, apiplėšytas.