*

brendu
iki tylos
ir dar už jos

segu žodžius
ant sienos
užkeiktos

didžiuojuos
glostau būtį

ir vinimi aštria
dar prikalu
jausmų likutį

gyvenimo tyla
neranda rakto
sienai aklinai
klevas

2007-07-20 08:12:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-07-21 22:04:13

visokia būna ta būtis glostoma...

nedaugiažodingas bet labai nemažai sakantis... :-)

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2007-07-20 13:25:26

Įdomūs ir prasmingi pamintijimai. Nemanyčiau, kad būtinai reikėtų keisti paskutinį žodį (nors prasmės jis neiškreiptų), nes kiekviena šio kūrinėlio strofa turi savo ritmą, o ne bendrą. Pamėginkite kūrinėlį paversti dvieiliu ir pamatysite ne vientisą, o banguojančią ritmiką, kaip ir yra sumaniusi autorė. O autoriaus valia, kaip sakoma, šventa.

Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven

Sukurta: 2007-07-20 12:58:27

Paskutinį žodį keisčiau - ne aklai, o aklinai, tada ritmas išlieka. Gražu.

Vartotojas (-a): Pilvotukas

Sukurta: 2007-07-20 11:17:23

sunku pramušt
su galva sieną
gal bus lengviau,
pritaikius raktą
žengt pro duris–
pakelt akis į staktą
po to truputį
nulenkti kaktą