Sonetas

Nuplikintas karščiausių spindulių,
Gaivios rasos prikeltas mirti,
Už vėtros nulaužtos šakos
Norėjau vėl atrasti viltį.

Nugrimzdęs jūros bangose
Ir sūkurio iškeltas į paviršių
norėjau skristi, bet, deja
Man žvaigždės liepė likti.

Išgelbėk Dieve Tu mane
nuo riksmo pražūtingo,
Kad rytą atsikėlęs nejučia
Aš nebijočiau, jog galiu suklysti.

Saulėgrąžos žiede rusena tūkstančiai gyvybių,
O mano štai viena ir nejučia paslydo.
Juatas

2007-07-17 12:08:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-07-17 19:13:49

labiausiai patiko paskutinės dvi eilutės. o visa kita praslydo...ir nebeliko

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2007-07-17 18:40:31

ko gero tai soneto improvizacija.
kai yra baimė, dingsta meilė. tad geriau rinktis meilę ;) ar ne taip?

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-07-17 13:01:23

Neblogai, ypač paskutinės dvi eilutės.