pasikinkiusi lyrą
tykiai it snaigė
būtį rimuoju...
nuplėškite garbę
braukykit rankraščius
tik leiskit nors minutei
pasijusti poetu
leiskit išrašyti eilėmis
dienų varveklių dingtį
naktų sonetų gausmą
kol mūza sėdi prieš akis
pasikinkiusi lyrą
tykiai it snaigė
būtį rimuoju
tik leiskit nors
sekundei būti poetu
kol saulabrolis guodėjas
sesei nepažadėjo
parduoti eiles vėjui
"tik leiskit būti poetu"- iš tiesų reikėtų į kabutes paimti kaip citatą gerb. poeto Baltakio. labai senai skaičiau jo raštus ir įsiminė šios poeto eilutės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-09-05 21:21:49
:)))
Vartotojas (-a): Heart
Sukurta: 2007-07-31 22:46:44
Idomi mintis.. grazu, man patiko
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-07-06 19:01:04
"tik leiskit būti poetu"- iš tiesų reikėtų į kabutes paimti kaip citatą gerb. poeto Baltakio. labai senai skaičiau jo raštus ir įsiminė šios poeto eilutės.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-07-06 18:59:27
jiminto,
todėl patalpinau į jausmus. Čia išsakyti tik jausmai poetiškos sielos. ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-07-05 23:17:21
kažkaip per ambicingai skambėjo.
be to, ta mūza su lyra - irgi nieko naujo. per seklu. tik įmerkti kojas belieka.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-07-05 23:04:01
O kodėl tokia forma? O kam?
Anonimas
Sukurta: 2007-07-05 22:52:27
Gražu... labai gražu :)
Anonimas
Sukurta: 2007-07-05 17:48:11
Labai patiko. Geras kūrinys.
Anonimas
Sukurta: 2007-07-05 17:32:44
ieškojau ko nors pikto, bet neradau :)
gražus.