Pavasari mano pavasari
Pabūki nors kartą ne man
Kai žodžiai pasibaigia - plakasi
Dvi gervės smulkiam lietuj

Pavasari ko tu toks plėšantis
Išmėtyk mane po laukus
Taip noriu pamiršti saulėtekį
Kada pavirtai šiuo dangum

Pavasari - nebeskubėki
Prašau neputok srovėm
Nemoki sustoti prie ąžuolo
Pradžiugint save šakomis

Pavasari atsilapojęs
Kodėl tu toksai neramus
Taip noriu ir vėl patikėti
Kad tu atgaivinsi krantus

Pavasari nepražydėjęs
Tolyn tavo sūnūs, medus
Atkąsim korių prasidėjus
Birželiui, kai vėtra užsnūs

Pavasari eikim kartu
Per miško žalias viršūnes
Suglostykim saule laukus
Gaivinkim žmonių svajones

Pavasari aš pasiruošęs
Pamiršti kas buvo ir bus
Nuo šlaito į atrištą luotą
Virš luoto žvaigždžių spindesys