Tu

Santrauka:
Nevykėlė nevykėliui:D
Tu vis vėluoji – paknopstom į trasą :
Už  sąskaitas, prie stalo ir tiesos –
Vis  moki ne į tą likimo kasą,
Nes čia tik ims, bet nebeduos grąžos.

Dar nepatyrei tikro kivio skonio –
Kai  obuoliai supuvo pakelėm...
Tiktai rengei atšalusius lavonus
Ir jų kapus kaišei baltom gėlėm.

Bet man Tu tarsi pirmas liepos sniegas,
Tartum  švelniausias pjūvio skaudulys ,
Tu – pats žiauriausias išsvajotas tėvas,
Atostogos, kada už lango lis.

Aš be Tavęs nebūčiau glaudus vėjo
Ir jūroj neskalavusi plaukų.
Juk daug kitų  kaip ėjo, taip nuėjo –
O prie manęs pasilenkei tik Tu.
Nuodai

2007-06-21 00:04:22

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2007-06-22 23:34:29

viską atiduodu už paskutinį posmelį. Į mėgstamiausius iš karto.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-06-22 00:40:28

astriai giliai ir, na tiesiog teisingai... net skonis pasijaute:))) o pabaiga, taip pagloste..... tikra jura.....:))))

Vartotojas (-a): malaja

Sukurta: 2007-06-21 20:07:39

energingai, jausmingai ir dar kažinkaip,
o gerai. Įdomus požiūris, atžvilgis.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-06-21 14:12:20

...labai patiko...viskas pasakyta jame...

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-06-21 12:40:36

Tiek jausmų ir žodžių, o už pasakyto dar galybė nepasakyto...
Taip giliai, kad sunku įvardint tą jausmą,
kurs žodžius į eiles išrikiavo...
Atostogos sniegas, trasa susipynę į prasmę -
Kurioje, kiekvienas atras tiesas savo...
Nuostabios eilės, Nuodai :)

Anonimas

Sukurta: 2007-06-21 12:17:40

Labai gražus.
Pasirodė kiek šmaikštus, todėl labai maloniai suskaičiau :)

Vartotojas (-a): drakonas

Sukurta: 2007-06-21 11:48:30

Labai patiko. Ypač pakutinis posmas

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2007-06-21 08:39:16

Mes ėjom ir skubėjome kartu,
bet skirtingais emocijų keliais...
Tai tau atrodo, kad vėluoju,
nors aš vedžiau tave į priekį,
O tu beviltiškai save vijais...

Mes ėjom ir skubėjome kartu,
bet skirtingais fantazijų keliais...
Tu skrieji ant poezijos sparnų,
o aš žeme nukaišyta žiedais (einu)
lyg būčiau tikslą jau pasiekęs,
kur susitiksim skirtingu laiku...

Juk būna - žemė nusilenkia dangui,
danus atsidėkoja jai lietum ...(nuodingu)
tiesig mes turim teisę būt skirtingi
ir aš, ir tu gyvent kartu, bet savo bioritmu ...

Vartotojas (-a): Džyzas

Sukurta: 2007-06-21 00:18:47

Iš visos širdies

Vartotojas (-a): Draugė

Sukurta: 2007-06-21 00:07:21

Tikras, stiprus ir išgyventas jausmas :)