Audra

Paskendę debesys – smėlėtas jūros dugnas,
linguojantis krantais dangaus.
Ir horizontas – juodas žemės urvas,
riaumojantis žvėris lietaus.

Ir medžių nerimo pritvinkusias viršūnes
skutais draskys klaiki naktis.
Į tolį smingančios žaibų alkūnės
privers užmerkti baimėje akis.

Praeis audra, ir taip laukta tyla
vėl džiugins mus ankstyvą rytą.
Džyzas

2007-06-18 22:42:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-06-25 09:42:35

Gražu :) Apskritai mėgstu lyriką...

Vartotojas (-a): Nuodai

Sukurta: 2007-06-19 08:10:08

Kablelių nereik antroje strofoje . Gražus darbas, tik tos dvi paskutinės per proziškos eilutės.

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2007-06-18 23:56:52

Nepyk , bet pritrūko dviejų eilučių:

Gaiva vėl tvenksis mintyse,
kava garuos į lovą atnešta ;)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-06-18 23:10:37

Vau, kaip vaizdingai... Labai lyriškas - sakyčiau. Puiku :)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-06-18 23:10:32

Yra audra - gamtovaizdis, net labai yra kaip patinka; Patinka stichija, ir audra patinka "žiauriai" gerąja prasme; Uch kaip patinka, o audros tokia erdvė - stichija yra sukurta ir gražiai; ( klaiki, baimėje, laukta tyla, lyg ir neliptų) bet čia "limpa" juk viskas pas žmones individualiai pergyvenama; todėl nieko nesakau dėl to; Patiko kūrinyje audra - sukurtas tas gamtoje audros alsavimas, tikrai audros alsavimas gamtovaizdį sukurtas ir labai gražiai; Tik jų (tų audrų) būna mažai ir jos greitai praeina;

Jei žiūrėti metaforiškai į mintį na pats kūrinys metafora, "audrai" kuri įvyksta žmonių santykiuose, tai tikrai labai taikus gražus kūrinys savo santykiu, į tą reiškinį; dvelkia išmintimi;
tačiau čia man persvara gražiai sukurtoje audros stichijoje; tai ryškiau, tai ir patiko.
:)