Santrauka:
Nakties nuotaikos, nakvojant kambaryje, kuriame buvo pašarvoti seneliai...
Po daugel metų vėl tam kambary –
Jaunystę primena kiekvienas jo kampelis.
Už lango vėl panašios žaros pagiry
Ir mėnuo visiškai toks pat išbalęs.
Tačiau už sienų negirdėt balsų,
Kurie rytais ir vakarais skambėjo.
------------------------------------------------
Ne žvaigždės kambarin, o akys iš dausų
Vėjuotą naktį paslapčiom žiūrėjo...
Man buvo nejauku, bet nebaisu.
Žinojau, kieno akys... Ko geidavo...
Pragydo rytas vieversio balsu.
Paskui bričkelėj saulė atvažiavo.
Pasijutau ir vėl aš paauglys,
Iš Sibiro į Lietuvą sugrįžęs.
-------------------------------------
Ir kalbino, ir žvelgė į akis
Seneliai, gulintys seniai po kryžiais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pagulbis
Sukurta: 2005-07-31 22:16:10
Patiko eilėraštis. Taip pat patiko "O dabar" atsiliepimas
:
Sukurta: 2005-07-30 20:16:22
Aš tai kartą miegojau labiau egzotiškai. Vienas didelis kambarys, jame pašarvuotas senelis. Tas kambarys turi medinę pertvarą. Tiesiog kažkada jame buvo kaimo mokykla su mokytojo kambariu. Tai va, senelis "miegojo" lygiagrečiai už kokių 2,5 metrų (mus skyrė pertvara; jis žiūrėjo į duris, aš į langą..). Prisimenu, jog man tada buvo jauku. Gal dėl to, kad buvau vaikas. Man ir dabar ten jauku :)