kaip atrodo niekada

Santrauka:
– kada vėl susitiksim?
– niekada.

tačiau susitikom – ir tai buvo paskutinis kartas.
štai taip jis atrodė..
Pirmas prisilietimas...
Suliejantis apsikabinimas...
Nutvilkdantis prisiglaudimas...
Prikaustantis žvilgsnis...
Pirštų susirišimas...
Saulės kaitra...
Kūnų ugnis...
Kaštonų žiedai...
Skrendantys pienių pūkai...
Pražydę alyvos...
Suklijuotos rankos...
Nuleistos akys...
Apsiniaukęs dangus...
Liūdni žvilgsniai...
Netikri pažadai..
Apgaulė veide...
Skriejančios abejonės...
Išspaustas bučinys....
Dar vienas sudie...
Dar vienas lauksiu...

Tokia tatai toji niekada.


P. S.: Kai baigsis laukimas, kursiu be daugtaškių...
garsi_tyla

2007-06-10 13:57:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pranis

Sukurta: 2007-06-10 21:56:45

O man labai patiko - parašyta negalvojant, emociniu ekspromtu. Taip kartais gimsta geriausi eilėraščiai. Gyvenimą ne suvokti reikia (tai ir neįmanoma), o jausti. Jei nebejauti - ir nebegyveni.

Anonimas

Sukurta: 2007-06-10 18:27:42

ui, kiek daug daugtaškių - smugdo kūrinį.
manau, būtų kur kas stipresnis, jei patrumpint ir sukonkretint.
subjektyvu, žinoma.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-06-10 17:03:08

Linkėsiu ne tik kurt, bet ir gyvent be daugtaškių nuo eilutės pirmos iki "suklijuotos rankos" :)
Daugtaškiai šiame kūrinukyje tarsi leidžia mintims bėgti į priekį - tačiau atgal į praeitį... Įdomus eiliukas, patiko :)

Vartotojas (-a): debesų piemenaitė

Sukurta: 2007-06-10 15:27:30

Iš tiesų, daugybė nebaigtų minčių. Kaip, tikriausiai, ir dabartiniame tavo laukime - daugybė klausimų be atsakymų.
Galiu pasakyti tik tiek, jog visos šios mintys manyje pravėrė tas dudreles, kurios buvo lyg ir saugiai užvertos. Tavosios mintys sukėlė vėjuką, kuris pūstelėjo nusistovėjusias dulkes mano viduje. Nežinau ar tai gerai, ar blogai. Tiesiog taip jau.
Linkiu tik tiek: kai ateis laikas, rašyk be daugtaškių.