Sentimentali nemiga

Mąstau raudonus minčių karoliukus.
Po vieną varstau ant gelsvos prisiminimų smilgos.
Tiktai dėl to, kad perlaužus išbarstyti galėčiau.

Kokia kvailystė kiekvieną savo judesį, atodūsį, prisilietimą
Iškeist į vieną šypseną.
Bet jei tai taip kvaila, tuomet noriu būti pačia didžiausia kvaile.

Ir vėl šįvakar lieka tiktai pridusęs vakaras kačių kniauksmu,
Ir perregimas ilgesys jazmino
Paliest praeinantį baltu žiedu...
Luna_

2007-06-07 11:55:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-06-07 23:27:28

hm, reikėtų formą tvarkyti, pvz.:
Mąstau raudonus minčių karoliukus: Po vieną
varstau ant gelsvos prisiminimų smilgos.
Tiktai dėl to, kad perlaužus išbarstyti galėčiau.

Kokia kvailystė kiekvieną savo judesį, atodūsį,
prisilietimą Iškeist į vieną šypseną. Bet jei tai taip
kvaila, tuomet noriu būti pačia didžiausia kvaile.

Ir vėl šįvakar lieka tiktai pridusęs vakaras kačių
kniauksmu, Ir perregimas ilgesys jazmino
Paliest praeinantį baltu žiedu...

pradžia, manau, stipriausia, patiko mintis apie karoliukų mąstymą,
taip savotiškai susiskaitė. :)