Nelaukiant žiemos...

Santrauka:
Laiško ištrauka apie atostogas ...
Parašysiu aš šitą eilėraštį
Ir padžiausiu eiles ant šakos,
Išeinu iš kūrybos – atostogų,
Banalybių Tau nieks nekartos...

Šiuos eilėraščius skyriau tik Tau
Tik todėl, kad Tavęs nežinojau.
Jei rašysis  - rašyk ir toliau...
Aš gyvenimo tikrojo ištrokškau.

Tokio paprasto  ir neeiliuoto,
Neįrėminto ir tau nesuprantamo,
Nes tu jame ir taip gyveni,
Bet ar pastebi – štai vasaroja.

Nors mintys pavasariu dvelkia,
Ši bus kitokia, kaip buvusios,
Bet tai priklausys nuo Tavęs,
Nuo noro keistis ar viską palikti.

Rezultatai ateis juk su rudeniu,
Nuo šakos nukabinsi tą vaisių,
Bet ar skoniu primins jis pavasarį
Ir žiedus. dovanotus nenuskinant...

Negalvok, kad staiga palūžau
Šitiek skatinęs rašyti ir kurti.
Kartais ateina laikas sustoti ir
Pradėti gyventi ... ir vėl – ir ne sau.

Nelaukiant žiemos...
Baltas lapas

2007-06-02 23:38:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2007-06-03 21:14:34

Rašantis žmogus negali nerašyti-rašo publikai,ar tik draugams,ar tik sau,taigi'po atostogų'vėl rašysi kažkur,kažkam...Vienos eilės išdžius,atsiras kitos.To ir linkiu.

Vartotojas (-a): Cherry

Sukurta: 2007-06-03 09:05:06

Na, ką gi atostogos - puikus metas... :)

Ir padžiautos eilės ant šakos gal įkvėps kokį paukštį :)

Vartotojas (-a): voverux

Sukurta: 2007-06-02 23:57:58

toks gyvenimiškas. gana sklandžiai eiliavosi, išskyrus 'aš gyvenimo tikrojo ištroškau', tačiau, jei kitą ritmą trumpam įjungtume, visai nieko :)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-06-02 23:54:41

Per atostogas pailsi tiktai kūnas...
Mintis atostogauti vežamės kartu...
Beje, Asmenybėms atostogų iš vis nebūna -
Tokia tiesa, nors Jums atrodys gal tai banalu...