Diena skuba į vakarą
Lyg skubėtų į nebūtį
Slėpdama savąją neviltį
Sielos gilion užmarštin
Vėjas miestą šukuodamas
Apsėstas kokio tai nerimo
Aiškiai to nesuvokdamas
Skubės gal manęs pasitikt
Grubiai plaukus suveldamas
Maišydamas juoką su ašarom
Lies skruostus nejausdamas
Savo paikos pragaišties
Laiškanešys jis netobulas
Pakeleiviu gal tinkamas
Ir visus tik aplenkdamas
Lėks vėl Tavęs pasivyt
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saldas
Sukurta: 2007-06-02 20:55:47
iš dainos žodžių nebeišmesi...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-05-28 03:19:35
Abuojumą ir drungnumą atpirko tik pagarba skaitytojui (Tavęs) :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-05-28 00:18:47
Nė nuovargio, nė bėgimo, toksai daugiau pasyvus stebėjimas susifokusavus į lėkimo judėjime atspindintį lėkimą. Apie pavadinimą, kalbu. duoda nuorodą, kryptį, bet nesukuria kūrinys lyrinio herojaus nuovargio, reikmės pailsėt. "Stebintis Lėkimą..."
Anonimas
Sukurta: 2007-05-27 22:42:52
kiek trūko įtaigos.... bet yra gerų vietų