Ei, atidaryk duris!
Užu tavo durų broliai Grimai pešas.
Nes minėjai, nori sniego,
Tai dabar galonais krečia.
O gal tik byra vyšnių žiedlapiai pavasario,
Gal blizga akys škvalų vėjo.
Ar plyšta senstantys tapetai?
Na, tai atidaryk duris!
Jau prisidaužė vargšai ir keiksmai aptingo,
Nes neminėjai – žiemos nemandagios
Ir karvės tvartuose.
Tai ne žolė, tik akys žalios.
Atidaryk, atidaryk.
Matai, broliukai po puokštelę dobilų atsinešė,
Taip uoliai skynė.
Taip greit žirgliojo per devynis kalnus,
Kad strazdanos ant veido nusitrynė.
Ir jie ateina pas tave gyventi.
Nes ne žiema ir paausiuos nesninga
Net ne tapetai ir ne žiedlapiai,
O tik ruduo už lango ir šunys Dingai.