Vandenio laike suyra drenos.
Tvenkias pievoje sustojusi srovė.
Ir, kai nušvilptas išeisiu iš Arenos –
Ten kažkas nematomas stovės –
Po srove, – vanduo į dugną skamba
Ir, užkeikęs mus regėjimu žaliu,
Vieversiu suspurda - ir suglemba
Mirštančiu perkūno oželiu.
Bet kai dalgis pirmą žalią kuokštą
Nukerta po virpančiu lašu –
Pieva nežaliuoti neišmoksta,
Tik nužvanga juodu klavišu.
Vandenio laike neišgyvenęs,
Ten kažkas nematomas stovės:
Saujoj – drėgnas smėlis iš Arenos
Ir garsai, išbridę iš srovės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-05-10 23:17:13
neturiu ką pasakyti, apart - gražu.
Vartotojas (-a): rbridė
Sukurta: 2007-05-10 21:54:29
Prani, kodėl taip rimtai? :)
Vartotojas (-a): Guapo
Sukurta: 2007-05-10 15:49:28
Nežinau, man atrodo, kad pirmam posme nereikia kablelio tarp" Ir kai nušvilptas ".
Labai puikiai pajutau:
"Vieversiu suspurda - ir suglemba
Mirštančiu perkūno oželiu." - stipru.
"Tik nužvanga juodu klavišu" - nelabai iš tikrųjų supratau.
Viskas stipru, jautru, realu ir ptrauklu. Puiku eiliaus rūbas. Vienareikšmiškai - PATIKO.
Sėkmės, puikiai rašote :-)
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-05-10 13:26:35
Pokalbis su dabartim ir apie ateitį. Priverčia sustoti, suklusti, pagalvoti. Patiko.