Tamsu čia tavo
skruostų ugnelėms –
lyg aguonėlės skaisčios
žydėjimui,
ankšta kiemely
tavo balseliui –
tartum žvitrios kregždutės
ulbėjimui...
Tik nepaliksiu tavęs
vienos čia –
balta snaigele
akeles bučiuosiu,
laiba nendrele tau
be vėjo linguosiu:
jei nepaguosiu –
tai bent neišduosiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-09-08 13:41:42
nuostabus
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-05-20 22:12:34
taip jau miela, trapu, tyra... net siurpuliukai nuejo per kuna ;-)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-05-09 22:09:05
... nemoku komentuoti..., labai svelnus...
Anonimas
Sukurta: 2007-05-09 17:40:35
toks švelnus.
Anonimas
Sukurta: 2007-05-09 17:11:56
priminė žemaitukės kūriniams būdingą gyvybės jėgą,
antras sentimentalokas, bet neblogai visai,
gyvas, lengvas ir švarus