KETURIOS GIESMĖS UPEI. 4. Iš žiemos

per veidrodį tekėjo debesis
ištirpdamas į juodo paukščio pusę
nakties kalbėjime į spalvą tu esi
nes mirusieji nepažįsta mūsų

ar pievoje pripildytoj garsų
ar lukšto formoje po mandragora
kažkas iš niekur nebyliu balsu
išsako tavo norus ir nenorus
bevaisėmis žiedadulkėm aukštyn
o sėklom į šaltos velėnos pusę
pilnėjančios Charono valties link
nes mirusieji nepamiršta mūsų

tu būsi upėje kada maldos srovė
vitražinėm dėmėm sustings ant žodžių tako
kai lūpos po kalbėjimo atvės
tik vandeniu tekės švelnių avelių akys

juk viskas nuo gimimo po sniegu
mus saugo nuo tiesos ledinio gūsio
ir tyliai klaupias pieva po dalgiu
nes mirusieji nepalieka mūsų
Pranis

2007-05-04 23:22:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-07-03 02:24:02

juk viskas nuo gimimo po sniegu

...tiktų į gyvenimo dainą...puikus kūrinys...

Vartotojas (-a): Pranis

Sukurta: 2007-05-05 12:12:29

Mandragoros šaknis primena mažytę žmogaus stovylėlę. Ramunei: pirminiame variante posmelius buvau atskyręs. Vėliau persigalvojau. Gal ir apsirikau.

Vartotojas (-a): Brolis

Sukurta: 2007-05-05 08:26:57

Puiku, ačiū, pasiimu.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-05-05 03:04:14

ir tyliai klaupias pieva po dalgiu....

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-05-05 00:09:58

Ir įtaiga, ir prasmė. Džiaugiuosi radęs tokį vėlyvą vakarą svarų ir spalvingą eilį.

Anonimas

Sukurta: 2007-05-04 23:50:34

tu būsi upėje kada maldos srovė
vitražinėm dėmėm sustings ->
graži eilutė, labai.

tekstas itin subtilus, prasmingas.
patraukiantis. suvirpinantis.

Anonimas

Sukurta: 2007-05-04 23:44:58

žavu... :)

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-05-04 23:42:25

Ir jausmingas, ir žavus darbas