Kad galėčiau

Santrauka:
Banalybė
Saulėlydžio mėlį šaukiu –

Vėją

Virš pašėlusių
Pavasario medžių –

Neužpūsk, neišnešk,
Aš prašau, aš meldžiu
Savo žodžių, įspaustų
Ant byrančio darganų smėlio.

Tavo pažadus aš po dulkelę renku.
Meilė dingsta kažkur
Ant numirusių kopų.

Kiek tokių...

Saulės akys raudoniu
Pakibo virš Jūros.

Ir aš vėl lyg užburtas
Per sustingusias kopas brendu,
Kad su Saule kartu
Galėčiau numirti
Ant banguojančios Jūros.
Karsanata

2007-04-27 01:04:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Džyzas

Sukurta: 2007-04-27 16:57:20

Gražus, o pabaiga išvis super :)

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-04-27 12:40:53

Svaigiai:)

Anonimas

Sukurta: 2007-04-27 04:22:09

dulkelį » ar dulkė nėra moteriškos giminės? :)
Pakybo » pakibo;

Manau, tai vienas stipresnių autoriaus darbų,
labai skausmingas, labai spontaniškai patrauklus,
patiko subtilumas, originalumas. imu