Nostalgija

ar tau nebūna gaila
kad tyli mūsų lūpos
ir kad užmigo meilė
geltonuos artvirukuos

kad nieko neišmokom
tik viską išdalinom
iliuzijoms ir juokui
praeiviams ir giriniams

ir nesugrįžta paukščiai
kažkur paklydo gnomai
po aidžią tylą kaukši
besieliai metronomai

kai klampios pelkių rūdys
šaltom liepsnelėm švyti
kažkas prie slenksčio budi
ir kantriai laukia ryto

tada ateina rūkas
tyla prie vyšnių sodo
kaip lengvas pienės pūkas
nostalgijos egzode

ir rūpestingai žiūri
pro ryto pieną baltą
kad pasagą virš durų
tvirtom vinim prikaltų

deja išskrido žodžiai
ir tyli mūsų lūpos
nostalgiškai nuobodžiai
geltonuos atvirukuos
Pranis

2007-04-26 09:03:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2007-04-26 16:52:37

Geltoni atvirukai - ne vien nostalgija. Saulė, purienos ir viskas, kas švyti. :)

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2007-04-26 16:08:23

Nepastebėjau pirmoje strofoje ritmikos sutrikimo. Gražus tekstas nostalgiškam romansui :)

Anonimas

Sukurta: 2007-04-26 14:54:17

pirmo posmo ritmika trinka,
visur kitur ji be priekaištų.
toks tarytum daina, jos posmų skambesys.
neblogai

Anonimas

Sukurta: 2007-04-26 12:43:05

Labai mielas lyriškas kūrinys,ir visai nenuobodus,kaip tik skaitau ir svajoju:DDDD

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-04-26 12:33:41

*daina:)

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-04-26 12:33:25

Nuskambėjo, kaip dian:)

Vartotojas (-a): Anastazija

Sukurta: 2007-04-26 11:34:04

O man patiko.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-04-26 10:49:56

Išsisėmęs poetas medžiojantis naujas metaforas, idėjas, ir mintis;
uždėčiau pavadinimą, kūrinys pasirodytų šio to vertas, dabar atrodo pilstymas iš tuščio į kiaurą;

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-04-26 09:10:19

Sudomino:
"ir nesugrįžta paukščiai
kažkur paklydo gnomai
po aidžią tylą kaukši
besieliai metronomai"
o taip pat:
"ir rūpestingai žiūri
pro ryto pieną baltą
kad pasagą virš durų
tvirtom vinim prikaltų"
Kūrinio visuma - pakankamai įdomi.

Vartotojas (-a): Pranis

Sukurta: 2007-04-26 09:05:34

Jūsu teismui teikiu dar vieną monotonišką. Pavasaris man - liūdesio metas, ir pačiam nepatinka eilės, kurias rašau. Nepatinka ir ta nuotaika, bet ką padarysi: ji yra tokia, o ne kitokia. Atleiskit, po savaitės pasitaisysiu...