Aš sutinku, kad moteris
buvo vyrui paslaptis
ir ja net sau išliks,
kol bus silpna tau
ir labai stipri sau
atrama į dangų lipti,
kad žvaigždes nuleistų,
patikėtų svajonėmis ir
pasiektų paversti tai tikrove,
pasodintų gėles, į širdį
nepribarstydama žemių,
patikėtų, kad gyveni ir
net žinotų, ko miršti...

Ir „būti ar nebūti“ –
jau nereik atsakymo,
Vis dažniau mes savęs
klausiame ir bandom
atsakyti sąžiningai
apie vyrus ir (ar) moteris.
Atsakymų daugiau
Nei klausimų iškyla.
Tik viena aš žinau:

Vyrai ir moterys vieningai sutaria,
Kad moterį pažinti oi nelengva –
Pirmieji bando tai daryti gyvendami,
O jos gyvena savyje neįsigilindamos...

Pažįstame svetimus, ieškodami
Sau artimų dalykų kituose...
Taip vyrai bando įsijaust į moterį,
O moterys suvyriškėja jausmuose...