šiąnakt išburki, audėja
slenksčio ramybę į delčią
tarp keturių mano vėjų
lėtą takelį link valčių
ten kur lietum neiškrinta
sūriojo potvynio bangos
mirksi prigesę žibintai
žvakėm – žvaigždelėm už lango
šlama vidurnakčio paukščiais
blunkančios popieriaus skiautės
skubančiais laikrodžiais kaukši
švintantis laikas keliauti
(jeigu tavęs ir nebūtų –
aš atpažinčiau iš kaukės:
sūriojo potvynio laukas –
virš tolimų kraujo putų)
dyla geltonas žibintas
ir iš bangos jį iškėlęs
lango stikle surakintas
rūškanas valties šešėlis
ir keturi mano vėjai
atveria erdvę į delčią
šiąnakt išbūrei, audėja
ramų takelį prie valčių
kilimu juodu po kojom
driekiasi laikrodžio skalė:
potvynio lietūs užkloja
blausią šviesos vertikalę ---
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-04-18 13:41:28
Tepasakysiu - įkrito į širdį... Spaudžiu dešinę už surengtą gražų dvasios pokylį! :)
Anonimas
Sukurta: 2007-04-18 13:40:05
ilgas ir patrauklus eilius,
beveik nepriekaištingas.
Vartotojas (-a): rbridė
Sukurta: 2007-04-18 11:15:29
Labai gražu, toks raminantis. Pasiimu ir aš. :)
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2007-04-18 10:17:46
Seniai skaičiau taip gražiai surimuotą tekstą! Sveikinu, eilėraštis labai vykęs. Pasiimsiu ;)
Tik vieną pastabą turiu dėl posmo skliaustuose. Paskutinė eilutė iškrinta iš konteksto ritmiškai. Gal kitaip žodžius reiktų perstatyti ar kitokius parinkti.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-18 03:07:26
vidurnakcio minoras. Labai pritiko...vaizdziai pateikete- matau ir zvaigzdes ir takeli..., jauciu ir ta nakties ramybe. Aisku- Jusu zodziuose yra paslepta daugiau, bet bijau imti teigti...kikviena siela kaip ir nueitas etapas- turi savo gelmes ir isgyvenimus... Labai lyriska, labai trapu, ilgsinga kazkaip (ne filologe- nerasiu tam tinkamus zodzius)..., sunku man giluma vertinti. Aciu- man paciu laiku... jauciuosi, lyg buciau atsigerusi gero salto saltinio vandens:)))- gal taip geriau busiu sugebejusi isreiksti mintis....