Santrauka:
...kai meilė tyli... o tikra meilė turi tylėt...
Pavirtusi paukščiu aš skriščiau
Tarp debesų per žydrą dangų,
Man nesvarbu, kad ir nukrisčiau,
Svarbu patirti jausmą saldų.
Paliesiu lietumi tau plaukus,
Lašais nuplausiu liūdinčias akis,
Ir po tiek laiko ilgai laukus
Vėl plakt turės dėl ko širdis.
Kai tu miegosi, pavirsiu aš sapnu
Ir nusileidus tyliai pabučiuosiu,
Galbūt man bus šiek tiek skaudu,
Nes bučinį tu tik sapnuosi.
Paslėpsiu tau tarp muzikos garsų
Gyvenime gražiausius dalykus,
Kad išsirinktum tu iš jų visų
Jausmus, seniausiai pamirštus.
Pasieksime laivu svajonių salą,
Varlytes gaudysim kartu,
Nes tokios tiktai ten gyvena,
Jos tarp realybės ir sapnų.
Kai tu miegosi, aš atskrisiu,
Pavirsiu vienišu paukščiu
Ir tavo mintyse aš pasiliksiu,
Ir širdyje nebus man taip skaudu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2007-04-17 21:48:19
O ar grafomanija nekvepia? Labai jau frazės girdėtos, per daug visko, per daug sentimentalu.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-17 21:24:49
grazu ir miela...tik is tiesu gal per daug, gaunasi truputeli saldu...na bet reikia ir sito...nuosirdu:)))
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-04-17 20:50:22
O jei pabandytumei :
Pavirtusi paukščiu aš skrisiu,
Tarp debesų į žydrą dangų,
Man nesvarbu, kad ir nukrisu
Svarbu patirti jausmą skrydžio.
Dalykus >>> gražiausius žodžius.
varlytės tegu gyvena kituose eilėraščiuose :)
gal Varlytas >>> į svajones (jos irgi būna žalios )
Vienišu >>> Pavirsiu čiulbančiu paukščiu :)
Anonimas
Sukurta: 2007-04-17 20:46:43
per ilgas, per daug nereikalingų įvaizdžių, vertėtų dar pakoreguoti