pilko vienkiemio lango vėle
šimtą metų žydėjo rusmenė
ir baltai plaukė lauko gale
debesėlių migla bevandenė
jei pašauksiu tave iš miglos –
tu vis vien ta migla užsiklosi
ir tankėjančiuos laiko tinkluos
išretėjančiais žodžiais vėluosi
neištardamas savo pradžios
tik garsėjančiuos laikrodžio tvinksniuos
ir rusmenės žiedeliuos karčiuos
priartėdamas tolstančiais žingsniais
kol suvoksiu kad jau nebesu
išsisklaidęs migloj bevandenėj
čia – lauke prie baltų debesų
pilko vienkiemio karčios rusmenės ---
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-06-25 23:36:20
...jaudinančiai lyg pašnabždomis tiesiai į širdį...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-04-15 09:47:11
nuostabus...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-14 02:38:02
„priartėdamas tolstančiais žingsniais" – ši priešprieša įsirėžė (kaip skaitytojo) atmintin.
Stipri ir prasminga čia vienkiemio dvasia per tą rusmenę!
...ar galėtumėte taip ir apie užmirštąją švitrę?
(Čia vos ne iš užsakymų srities :)
Anonimas
Sukurta: 2007-04-13 14:40:12
neištardamas savo pradžios
tik garsėjančiuos laikrodžio tvinksniuos
[originalu]
toks lengvai skausmingas, įdomu
Vartotojas (-a): Guapo
Sukurta: 2007-04-13 14:09:51
Įdomus ir liūdnas.
Į mėgstamiausius.
Sėkmės ;-)
Vartotojas (-a): rbridė
Sukurta: 2007-04-13 10:31:50
Tik neišsisklaidyk migloj bevandenėj migloj...kieno kūryba besidžiaugsiu tada?
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-04-13 08:40:05
"pilko vienkiemio karčios rusmenės" - kas begali geriau atspindėti susiraizgiusią mūsų būtį...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-04-13 08:14:57
Nuodinga ta rusmenė, bet ne Pranio poezijoje.
Sėkmės!