Drovumas

Santrauka:
Skirta J. Vaičiūnaitei
Skirta J. Vaičiūnaitei

Šnabždesys žodžiai trumpai ir baugščiai
Suskeldėjusiomis lūpomis tariami
Pasiekia mane o tas jausmas tarsi iš skersgatvio
Tyliai bertų burtažodžius pats miestas
Beri užkeikimus man valdai mane
Tom lūpom kurias norisi paliesti

Miesto arkos aidu atsispindi
Kai žingsnis kiekvienas nuskamba
Saulės iškepintam grindiny plaka
Sparnais pilki balandžiai ir tik medžiai
Žaliuoja mano jėga tavuoju geismu
Sprogsta kiekvienas dulkinas pumpuras

Mano suolelis tavo grindinio plytelė
Liudininkai pavasario šėlstančio
Gėlių gašlumo ir begalinio juoko
Saulučių žiedus rausvai dažančių
Nes jos vis dar nesupranta šio žaismo
Mergaitės vis slepia sijonus nuo vėjo
Izabelė Terhoven

2007-03-29 15:32:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pranis

Sukurta: 2007-04-07 16:25:24

Natūralu: kai gėlės pilnos gašlumo, mergaitėms tenka sijonus slėpti...
Pranis

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-03-30 05:12:15

Vykusiai atskleisti jausmai. Sudomino ir paskatino susimąstyti apie būtį.

Anonimas

Sukurta: 2007-03-29 19:21:16

švelnus,pavasariškas ir gaivus, man nepaprastai stipriai patiko

Anonimas

Sukurta: 2007-03-29 16:50:41

iš žado netekimo neturiu ką pasakyti. Kadangi mėgstu Vaičiūnaitę, matyt, reikės pamėgti ir Aistę, jei ji toliau taip rašys :p
tobula.

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2007-03-29 15:46:44

Tik ruošdamasis skaityti antrąkart, aptikau dedikaciją Juditai Vaičiūnaitei (gal reikėjo tai rinkti kūrinio lauke?). Dabar kontekstas įgauna kitą, sakyčiau, juodai baltą mozaiką, panašėjančią į kontrastus paryškinančią Rakausko meninę fotografiją („miesto arkos", „dulkinas pumpuras", „grindinio plytelė").
Brandus darbas klasikinės lyrikos rėmuose.