Nutilus tylai

Santrauka:
Nėra čia meninių priemonių ar kaško pompastiško - tik vaikiškas paprastutis išjautimas. Todėl prašau ir skaitykite jį taip pat vaikiškai ir naviai, kad pajaustumėte, ką norėjau pasakyti.
Ropodama gyvybėm savo,
vaikiškai nušiepus vorą,
skaičiuosiu pirštelius mamytės,
kuri nutilo jau dar vakar.

Tėveli, padainuoki man aną lopšinę,
kur prašei Dėvulio laimės.
Tėveli, noriu valgyt,
kodėl ir tu šiandieną neprabyli?

Žiūrėk, Dievuli, kaip sesytė miega.
Gražiai, ar ne?
Bet kodėl tik jos akytės vis dar žiūri,
taip šaltai, be dvasios...

Mama, tėti, sese,
girdit, kaip širdis manoji plaka?
Tuk tuk, tuk tuk - tai ne širdis - kas ten beldžias?
Tik nesakykit, kad vėl tie angeliukai...
Apgavystė

2007-03-25 15:50:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-03-25 16:02:40

Neskamba suveltas sakinys, tiksliau jo fragmentas: "kuri nutilo jau dar vakar." to "jau" atsisakyčiau. Visumoje kūrinys skaitosi sunkiai, nes stringa ritmas, nors eilėraščio tematika įdomi ir yra pavykusių momentų.